Maistingumo deklaracija
Maistinė vertė | 100 ml paruoštos arbatos * (vidutiniškai) |
Energinė vertė | 9 kJ / 2 kcal |
Riebalai | <0,1 g |
Sočiosios riebalų rūgštys | <0,1 g |
Angliavandeniai | <0,1 g |
Cukrūs | <0,1 g |
Baltymai | <0,2 g |
Druska | <0,01 g |
Juodoji arbata Assam
Assam – tai juodoji arbata, auginama Assam regione Indijos šiaurės rytuose, Brahmaputros upės slėnyje. Ši arbata gaminama iš Camellia Sinensis assamica augalo lapų. Derlius nuimamas daugiausia rankomis, nes arbata auginama kalvotoje vietovėje.
Assam yra vertinama dėl jos turtingo skonio ir sodrios spalvos. Savo sudėtyje turi antioksidantų, kofeino, flavonoidų. Dažniausiai Assam yra naudojama gaminant klasikines pusryčių arbatas (pavyzdžiui, English Breakfast).
ES ekologinis ženklas
Juodoji arbata su raudonaisiais vaisiais „Blackberry Tango“ yra paženklinta ES ekologinės gamybos logotipu ir atitinka griežtus ekologinius kriterijus. Žaliavos yra auginamos Bendrijoje ir trečiųjų šalių žemės ūkiuose.
Ethical Tea Partnership
Ethical Tea Partnership tikslas – ekonomiškai klestintis, sąžiningas ir tvarus arbatos gamybos sektorius bei gerovė visiems šio sektoriaus darbuotojams. Pirkdami mūsų produktus palaikote šios organizacijos vertybes!
USDA Organic ekologinis ženklas
Juodoji arbata su raudonaisiais vaisiais „Blackberry Tango“ auginama nenaudojant uždraustų sintetinių trąšų ir pesticidų. Taip pat šis ženklas garantuoja, kad ekologiška arbata nėra GMM (genetiškai modifikuotas maistas).
Bio-Siegel ekologinis ženklas
Bio-Siegel logotipas garantuoja, kad Juodoji arbata su raudonaisiais vaisiais „Blackberry Tango“ yra pagaminta pagal ES ekologinio ūkininkavimo reglamente nurodytus reikalavimus.
Rankų darbas
Ši ekologiška arbata yra gaminama rankomis su meile, mažomis šviežiomis partijomis.
Be pridėtinio cukraus
Juodoji arbata su raudonaisiais vaisiais „Blackberry Tango“ yra tobulo skonio ir be pridėtinio cukraus!
Juodoji arbata
Juodoji arbata – tai tokia arbatos rūšis, kurios oksidacijos procesas yra ilgesnis, negu gaminant kitas arbatos rūšis.
Manoma, kad juodoji arbata buvo atrasta atsitiktinai. Pasak XVI amžiaus legendos, žaliosios arbatos partija buvo palikta per ilgai fermentuotis, tačiau ūkininkai nutarė žaliavos neišmesti, o gėrė nuvytusius lapus ir buvo maloniai nustebinti sodriu skoniu. Nuo tada arbatos lapai buvo fermentuojami sąmoningai, siekiant gauti aromatingą juodąją arbatą, kuri tapo tokia populiari visame pasaulyje.
Laikui bėgant fermentacijos procesas buvo tobulinamas, todėl buvo sukurti skirtingi gamybos metodai, taigi ir skirtingos arbatos rūšys.
Gaminant šią arbatą, arbatos lapus reikia susmulkinti, kad išsiskirtų sultys, o tada džiovinti elektrinėje orkaitėje. Rezultate gauname tą arbatą, prie kurios esame įpratę.
Įdomus faktas: juodoji arbata taip vadinama tik vakarų šalyse, o Kinijos klasifikacijoje tai yra “raudonoji” arbata, kadangi būtent tokios spalvos gėrimą gauname iš gerai oksiduotų arbatmedžio lapų.